Šiaurės Vokietijos sąjunga
From Wikipedia, the free encyclopedia
Šiaurės Vokietijos sąjunga (vok. Norddeutscher Bund) – 1866 m. rugpjūčio 16 d. Prūsijos suburta karinė sąjunga, kuri pagal 1867 m. priimtą konstituciją transformavosi į federaliniu pagrindu organizuotą valstybių junginį. Sąjungai priklausė vokiškos valstybės į šiaurę nuo Maino upės.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šiaurės Vokietijos sąjunga vok. Norddeutscher Bund | |||||
| |||||
| |||||
Šiaurės Vokietijos sąjunga 1870 m. | |||||
Sostinė | Berlynas | ||||
Kalbos | vokiečių | ||||
Vyriausybė | Neįvardinta | ||||
Prezidentas | |||||
1867–1871 | Vilhelmas I | ||||
Era | Naujieji laikai | ||||
- Konstitucija | 1867 m., 1867 | ||||
- Vokietijos susivienijimas | 1871 m. | ||||
Šiaurės Vokietijos sąjungos santvarka didžiąja dalimi sutapo su 1871 m. sukurtos Vokietijos imperijos santvarka: šalia tautos renkamo Reichstago buvo valstybes nares atstovaujantis Bundesratas. Įstatymų leidimui reikėjo abiejų institucijų pritarimo. Sąjungos vadovu buvo Budesrato "prezidentas", kuriuo buvo Prūsijos karalius. Vykdomąja valdžia buvo federalinis kancleris. Pirmuoju ir vieninteliu Šiaurės Vokietijos sąjungos kancleriu buvo Prūsijos ministras pirmininkas Otto von Bismarck.
Gausiais ūkio, infrastruktūros, prekybos ir teisės modernizaciją skatinančiais įstatymais Šiaurės Vokietijos sąjungos Reichstagas paruošė vėlesnį Vokietijos suvienijimą. Per muitų sąjungą kai kurie įstatymai pietų Vokietijos valstybėse veikė dar prieš 1871 m. Šalia to, parlamentinė karinio biudžeto kontrolė buvo menka, nors karinės išlaidos sudarė 95 proc. viso biudžeto.
Viltys, kad greitai į sąjungą bus galima priimti pietų Vokietijos valstybes Badeną, Bavariją, Viurtembergą ir Heseną-Darmštatą, nepasiteisino. Visose šiose šalyse buvo didelis pasipriešinimas protestantiškajai Prūsijai bei jos vadovaujamai sąjungai su savo liberalia ūkio ir socialine politika. Tai pasireiškė vykstant rinkimams į muitų sąjungos parlamentą 1868 m., nors šiaurės ir pietų Vokietijos atstovų bendras darbas Muitų sąjungoje prisidėjo prie ekonominės Vokietijos vienybės stiprinimo.
Vokietijos istorija |
Germanija |
Frankų imperija, Vakarų slavai |
Rytų Frankų karalystė |
Šventoji Romos imperija (Vokietijos karalystė) |
Reino konfederacija |
Vokiečių konfederacija |
Šiaurės Vokietijos sąjunga |
Vokietijos imperija |
Veimaro respublika |
Trečiasis Reichas |
VDR, VFR |
Suvienytoji Vokietija |
Vokietijos istoriniai regionai: |
Austrija, Bavarija, Švabija, Burgundija, Frankonija, Reino Frankonija, Lotaringija, Žemutinės Provincijos, Žemutinis Reinas, Žemutinė Saksonija, Aukštutinė Saksonija, Prūsija |
1870 m. po diplomatinės krizės Prūsiją užpuolusi Prancūzija tuo pačiu tikėjosi sutrukdyti tolimesnį Vokietijos vienijimąsi ir užimti dalį Vokietijos žemių. Tuo tarpu pietų Vokietijos vasltybės Badenas, Bavarija ir Viurtembergas su Prūsija buvo sudariusio slaptas gynybines sąjungas, o tai, bei geresnė organizacija, padėjo vokiečių kariuomenėms greitai apsiginti ir perkelti karą į Prancūziją. 1870 m. lapkričio mėn. keturios pietų Vokietijos valstybės su Šiaurės Vokietijos sąjunga pasirašė atskiras vadinamąsias „Lapkričio sutartis“ (vok. Novemberverträge), kurios reglamentavo prisijungimo sąlygas. 1870 m. gruodžio 10 d. Šiaurės Vokietijos sąjungos reichstagas paskutiniame savo posėdyje priėmė konstitucijos pataisas, kurios Šiaurės Vokietijos sąjungą pavertė Vokiečių imperatoriškuoju reichu, o sąjungos bundesprezidentą – Vokiečių imperatoriumi. Vokietijos imperijos konstitucija įsigaliojo 1871 m. sausio 1 d.