Čekijos kunigaikštystė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Čekijos kunigaikštystė (ček. České knížectví), dar žinoma kaip Bohemijos kunigaikštystė (vok. Herzogtum Böhmen; lot. Ducatus Bohemiæ) – valstybė, dabartinės Čekijos teritorijoje, Šventosios Romos imperijos narys.
Trumpi faktai
České knížectví Čekijos kunigaikštystė | ||||
Didžiosios Moravijos dalis (iki 895 m.) Šventosios Romos imperijos dalis (nuo 1002 m.) | ||||
| ||||
Herbas | ||||
Kunigaikštystė Šventosios Romos imperijoje XI a. | ||||
Sostinė | Praha | |||
Kalbos | Čekų, vokiečių, lotynų | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Čekijos kunigaikštis | ||||
apie 870–889 | Borživojus I (pirmas) | |||
1197–1198 | Otokaras I (paskutinis) | |||
Era | Viduramžiai | |||
Uždaryti
Senieji teritorijos gyventojai buvo keltų genčių sąjunga bojai, kurie, manoma, ir davė Bohemijos pavadinimą šiam regionui. Iš pradžių ji vadinta Boiohaemum. Jį mini ir Tacitas ir vėlesni autoriai[1]. Taip lotyniškoje ir vokiškoje terminologijoje iki mūsų dienų išliko senasis regiono pavadinimas. VI a. į teritoriją migravo slavai, ir Bohemijoje susiformavo viena jų genčių – čekai. Čekijos istoriografijoje tiek regionas, tiek iš jo kilusios valstybės vadinamos Čekija.