Vienpartinė sistema
From Wikipedia, the free encyclopedia
Vienpartinė sistema, vienpartinė valstybė arba vienpartinis režimas – valdymo forma, kai valdžios monopolį turi tik viena politinė partija.[1] Visos kitos partijos yra arba uždraustos, arba tik ribotai ir prižiūrimos valdančiosios partijos dalyvauja rinkimuose. Kartais terminas „de facto vienpartinė valstybė“ vartojamas apibūdinti dominuojančią partinę sistemą, kuri, skirtingai nei vienpartinėje valstybėje, leidžia (bent jau nominaliai) demokratinius daugiapartinius rinkimus, tačiau esama praktika ar politinių jėgų pusiausvyra veiksmingai užkerta kelią opozicijai iškovoti valdžią.
Nėra sutariama, kuri vienpartinė sistema seniausia. Vienų nuomone, tai 1714–1783 m. laikotarpis Didžiojoje Britanijoje, kai vyravo „perukų oligarchija“.[2] Kitų nuomone, tai Sąjungos ir pažangos komiteto valdymas Osmanų imperijoje po 1913 m. perversmo.[3]