Venedai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Venedai, taip pat venetai (lot. Venedi, Venedae, Venethae, Venethi) – įvairių Antikos istorikų (Plinijaus Vyresniojo, Tacito, Klaudijaus Ptolemėjo, Jordano) minima ryčiau nuo germanų (Vyslos) gyvenusi tauta. Remiantis šiais šaltiniais, kai kurie tyrinėtojai juos laiko tiesioginiais VI–VIII a. senovės slavų (vendų, sklavinų, antų) protėviais.[1]
Eugenijus Jovaiša ir kiti tyrinėtojai mano, kad Ptolemėjaus minimi venedai buvo vakarų baltų gentis[2], kuri palaipsniui su kitomis aisčių gentimis peraugo į prūsų tautą. Paskutinį kartą venedus (vendus) prie Baltijos jūros paminėjo Henrikas Latvis[3]. Eugenijus Jovaiša pabrėžia, kad Baltijos venedams priklausiusi vakarų baltų archeologinė kultūra nesikeitė.