Upė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Upė – natūrali vandens tėkmė, tekanti pastovia pačios išgraužta vaga sausumos paviršiumi.[1] Upė teka nuolydžio kryptimi, veikiama sunkio jėgos. Paprastai upę maitina paviršiaus bei požemio vanduo (krituliai, šaltiniai, ledynai ir smulkesnės upės bei upokšniai), atitekantis iš upės baseino. Dauguma upių įteka į kitas upes, ežerus arba jūras. Dalis upių išnyksta dykumose arba puriose uolienose. Upės pradžios vieta vadinama ištaka; vieta, kur ji įteka į kitą vandens objektą – žiotimis. Įtekėjimo į jūrą vietose didelės upės sudaro deltas arba estuarijas. Krisdamos nuo kietos uolienos atbrailų upės virsta kriokliais. Upės srovė dažnai sukloja aliuvio sąnašų sluoksnį. Pagrindinė upė, į ją įtekantys intakai, šių intakų intakai ir t. t. sudaro upyną.
- Šis straipsnis apie vandens telkinį. Apie upę Raseinių rajone skaitykite straipsnyje Upė (upė).