Sirijos pilietinis karas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Sirijos pilietinis karas – tebevykstantis karinis konfliktas tarp vyriausybės ir įvairių oponuojančių pajėgų. Pilietinio karo ištakos buvo taikūs protestai 2011 m. pradžioje, kuriuos paskatino Arabų pavasaris. Bašaro al-Asado vyriausybei ėmus slopinti protestus jėga protestai peraugo į ginkluotą konfliktą. Kare dalyvauja Sirijos vyriausybė, nevieningas Sirijos arabų sukilėlių aljansas, kurdų kovotojai, Islamo radikalai (įskaitant Al-Qeada) ir Islamo Valstybė. Konfliktui tęsiantis didelę reikšmę įgijo užsienio interesų grupės, kurios kovojančioms šalims tiekia ginklus ir finansavimą. Konfliktui vykstant, šalyje ėmė didėti užsienio savanorių ir samdinių skaičius. Pirminis opozicijos tikslas – Sirijos demokratizacija – prarado reikšmę, o jį pakeitė etniniai ir religiniai atskirų organizacijų motyvai.
Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie šių dienų arba ateities aktualijas. Informacija gali greitai kisti. |
Sirijos pilietinis karas | |||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Arabų pavasaris | |||||||||
Situacija Sirijoje 2023 m. lapkričio mėn. Sirijos gelbėjimo vyriausybė Rožava (Sirijos demokratinės pajėgos) | |||||||||
| |||||||||
Kariaujančios pusės | |||||||||
Vyriausybė
Sąjungininkai Karinė parama: |
Laikinoji vyriausybė
Turkija (nuo 2016 m.)
Karinė parama: |
ISIL (nuo 2013 m.)
|
Kurdų kovotojai
Karinė parama: | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
Bašaras al-Asadas |
Salim Idris |
Abu Bakras al Bagdadis | Salih Muslim Muhammad | ||||||
Pajėgos | |||||||||
Vyriausybė:
Al-Abbas brigada: 10 000 kovotojų[11] (8,000 irakiečių)[12] Hezbollah: 3,000–5,000[13] |
Opozicija:
Užkariavimo Armija: Jabhat Ansar al-Din: 1,500+ |
ISIL: | Kurdai:
YPG: 65,000[25] Jabhat al-Akrad: 7,000[26] | ||||||
Kariniai nuostoliai | |||||||||
Sirijos vyriausybė
35,235–49,235 nereguliarių pajėgų kovotojų[27][28] 1 000 vyriausybės pareigūnų[29] 7000 karių ir nereguliariųjų pajėgų kovotojų pateko į nelaisvę[30] Hezbollah: 971 kovotojų[27] Kiti svetimšaliai kovotojai: 3,395 [27] |
Opozicija:
16 699-41 800 kovotojų 26 500 kovotojų pateko į nelaisvę arba dingo be žinios [27] |
ISIL: 8 143 kovotojai [32] | Kurdai: 1,276–1,445 kovotojų[33] | ||||||
Civilių aukos | |||||||||
2.5-3 milijono neturi pastogės Daugiau nei 7,600,000 pabėgėlių šalies viduje (pgl. UNHCR 2015 m. liepą) Daugiau nei 4,000,000 pabėgėlių užsienyje (pgl. UNHCR 2015 m. liepą)[34][35][36] |
Jungtinių Tautų vertinimu nuo 2011 m. kovo iki 2014 m. balandžio žuvo 191 396 žmonės.[37] Apie 2,6 milijono sirų tapo pabėgėliais užsienyje ir daugiau nei 9 milijonai – šalies viduje.[38]
2011 m. balandžio mėn. Sirijos vyriausybė dislokavo kariuomenės dalinius šalies miestuose ir įsakė atidengti ugnį į protestuojančius civilius. Galiausiai, prie protestuotojų prisijungė kariuomenės dezertyrai ir taikūs protestai peraugo į ginkluotą maištą. Opozicija tapo vis geriau ginkluota, tačiau neturėjo organizuoto vadovavimo.
Sirijos vyriausybė sukilėlius apibūdino kaip „ginkluotas teroristines grupuotes“. Karinis konfliktas neturi aiškių ribų – daugelyje miestų vyksta susirėmimai tarp sukilėlių bei Sirijos armijos[39]. JAV, Arabų lyga, ES bei Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos narės ir kitos šalys pasmerkė smurto naudojimą prieš protestuotojus. Arabų lyga sustabdė Sirijos vyriausybės narystę ir 2013 m. kovo 6 d. perleido narystę Nacionalinei koalicijai .
2012 m. pabaigoje išaugo islamistinės grupuotės Al Nusro Fronto įtaka ir Hezbollah įstojo į karą, remdama Sirijos kariuomenę. Pats režimas gauna didelę paramą iš Rusijos ir Irano. Kataras siunčia ginklus opozicijai. 2012 m. viduryje prasidėjo didžiuliai mūšiai didmiesčiuose Damaske ir Alepe. 2012 m. liepos 15 d., Tarptautinis Raudonojo kryžiaus komitetas įvertino Sirijos karą „ne tarptautiniu ginkluotu konfliktu“ (TRKK teisinis terminas apibūdinti pilietiniam karui), todėl Sirijai pritaikyta tarptautinė humanitarinė teisė pagal Ženevos konvencijas. 2013 m. pradžioje karas atsidūrė aklavietėje, nes nė viena pusė nepasistūmėjo.