Serbijos istorija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Serbijos istorija – Serbijos teritorijoje egzistavusių valstybių ir tautų istorija. Ji artimai susijusi su gretimų valstybių – Juodkalnijos, Kosovo, Bosnijos ir Hercegovinos istorija. Serbijos istorijos pradžia paprastai laikomas VI a., kai į regioną atsikraustė slavai. VIII–IX a. susidarė pirmieji ikivalstybiniai serbų politiniai dariniai. Pirmoji nuo Bizantijos priklausoma serbų valstybė buvo Raška. XII a. pabaigoje Serbų valstybė išsivadavo iš Bizantijos priklausomybės ir XIV a. vid. tapo galinga valstybe, užėmusią didžiąją dalį pietvakarių Balkanų. Didžiausio klestėjimo Serbija pasiekė valdant Stefanui Dušanui (1331–1355 m.). Po jo mirties valstybė susiskaldė. 1389 m. po serbų kunigaikščių kariuomenės pralaimėjimo turkams Kosovo mūšyje Serbija turėjo pripažinti Osmanų imperijos siuzerenitetą. Galutinai turkai Serbiją užkariavo 1459 m. ir Serbija 350 metų pateko į Osmanų imperijos valdžią. Nuo XVII a. pabaigos dabartinės Serbijos šiaurinė dalis įėjo į Austrijos imperiją.
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Vakarų Balkanų istorija |
Serbijos | Juodkalnijos | Kosovo |
Ilyrija, Mezija |
Bizantijos imperija |
Serbų kunigaikštystės (župos): |
Raška |
Bizantija (Sirmijaus tema) |
Duklia > Serbijos DK |
Serbijos karalystė > Serbijos imperija |
Moravijos Serbija, Zeta, Prilepas, Brankovičiai, Vojinovičiai |
Serbijos despotija |
Osmanų imperija |
Rumelijos, Nišo ejaletai |
Moderniosios Serbijos istorija: |
Serbijos, Juodkalnijos kunigaikštystės |
Serbijos, Juodkalnijos karalystės |
Jugoslavijos karalystė |
Jugoslavija > Serbija ir Juodkalnija |
Serbija, Juodkalnija, Kosovas |
1804 m. kilo pirmasis serbų sukilimas prieš turkus. 1813 m. šis sukilimas buvo numalšintas. Antrasis serbų sukilimas, kilęs 1815 m. buvo sėkmingesnis, 1830 m. susikūrė Osmanų imperijai pavaldi Serbijos kunigaikštystė, o po 15 m. sultonas oficialiai pripažino Milošą Obrenovičių Serbijos valdovu.
Pagal 1878 m. liepos 13 d. Berlino taikos sutartį Serbijos kunigaikštystė tapo nepriklausoma, o 1882 m. maždaug dabartinę Centrinę Serbiją apėmusi valstybė paskelbta Serbijos karalyste. Iki XX a. pradžios Serbijoje susiformavo parlamentinė monarchija, sparčiai augo šalies ekonomika ir plėtojosi kultūra. 1912-13 m. Balkanų karų metu į Serbijos sudėtį pateko Kosovas, Makedonija ir didelė Sandžiako dalis. Pirmajame pasauliniame kare Serbija dalyvavo Antantės pusėje. Šio karo metu SErbija neteko iki trečdalio savo gyventojų. Pirmajojo pasaulinio karo pabaigoje 1918 m. susikūrė Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė (1918–1941 m.) (nuo 1929 m. pervadinta Jugoslavijos vardu). Antrojo pasaulinio karo metu nuo 1941 m. balandžio iki 1944 m. Serbija buvo okupuota Vokietijos, o dalis jos teritorijos perduota Vokietijos sąjungininkams – Vengrijai ir Bulgarijai, taip pat – Albanijai. 1945 m. šalį iš Vokietijos okupacijos išvadavo sovietų kariuomenė, komunistų ir nacionalistų partizanai.
1945 m. buvo paskelbta Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika (1945–1992 m.) į kurią kaip atskira respublika įėjo Serbija. Dešimt metų po Josipo Brozo Tito mirties Jugoslavija subyrėjo po Jugoslavijos karų. Serbija buvo respublika Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje (1992–2003 m.) ir respublika Serbijos ir Juodkalnijos junginyje 2003–2006 m., prieš tampant nepriklausoma Serbijos Respublika 2006 m. birželio 5 d.