Rumo sultonatas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Rumo sultonatas (pers. سلجوقیان روم = Saljuqiyān-e Rum, turk. Anadolu Selçuklu Devleti) – tiurkų kilmės valstybė, seldžiukų dinastijos atšaka, valdžiusi dalį Mažosios Azijos. Dar vadinama Konijos sultonatu pagal sostinę Ikonijų.
Trumpi faktai
سلجوقیان روم Saljūqiyān-i Rūm Rumo sultonatas | ||||
sultonatas | ||||
| ||||
Herbas | ||||
Sultonato plėtra XII-XIII a. | ||||
Sostinė | Nikėja (1077–1096) Ikoniumas (1096–1308) Sebastija (1211–1220) | |||
Kalbos | persų kalba | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Sultonas | ||||
1077–1086 | Suleimanas ibn Kutalmišas | |||
1303–1308 | Mesudas II | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Atskilo nuo Seldžiukų imperijos | 1077 m., 1077 | |||
- Nukariauja Karamanidai | 1308 m. | |||
Uždaryti
Pavadinimas buvo kildinamas iš persiško žodžio Rum, reiškusio Bizantijos imperiją, kurios piliečiai save vadino romėnais, ir laikė tikraisiais Romos imperijos paveldėtojais. Sultonatas įsikūrė dalyje Bizantijos imperijos teritorijų, todėl taip ir vadinosi[1].