Robert Gascoyne-Cecil
From Wikipedia, the free encyclopedia
Robertas Gaskoinas-Sesilis (angl. Robert Gascoyne-Cecil, 1830 m. vasario 3 d. – 1903 m. rugpjūčio 22 d.) – britų valstybės veikėjas, konservatorių partijos politikas, tris kartus ėjęs ministro pirmininko ir keturis kartus – užsienio reikalų sekretoriaus pareigas. Gaskoinas-Sesilis vengė politinių sąjungų, koalicijų, ir savo vadovavimo šaliai metu laikėsi „nuostabios izoliacijos“ politikos.[1]
Robert Gascoyne-Cecil | |||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Jungtinės Karalystės premjeras | |||||||||||
Gimė | 1830 m. vasario 3 d. Hetfyldas, Hartfordšyras, Didžioji Britanija | ||||||||||
Mirė | 1903 m. rugpjūčio 22 d. (73 metai) Hetfyldas, Hartfordšyras, Didžioji Britanija | ||||||||||
Jungtinės Karalystės premjeras | |||||||||||
Ėjo pareigas | 1895 m. birželio 25 d. – 1902 m. liepos 11 d. | ||||||||||
Ankstesnis | Archibald Primrose | ||||||||||
Vėlesnis | Arthur Balfour | ||||||||||
Jungtinės Karalystės premjeras | |||||||||||
Ėjo pareigas | 1886 m. liepos 25 d. – 1892 m. rugpjūčio 11 d. | ||||||||||
Ankstesnis | William Ewart Gladstone | ||||||||||
Vėlesnis | William Ewart Gladstone | ||||||||||
| |||||||||||
Partija | Konservatoriai | ||||||||||
Vikiteka | Robert Gascoyne-Cecil | ||||||||||
Parašas | |||||||||||
1854 m. pirmą kartą išrinktas į Bendruomenių rūmus. 1866–1867 m. Edvardo Stenlio vyriausybės Indijos reikalų sektorius, o 1874 m. buvo paskirtas į tas pačias pareigas ministro pirmininko Dizraelio vyriausybėje. 1878 m. paskirtas į užsienio reikalų sekretoriaus pareigas ir suvaidino svarbų vaidmenį Berlyno kongrese.[2] 1881 m. mirus Dizraeliui, Gaskoinas-Sesilis iškilo kaip konservatorių lyderis Lordų rūmuose. 1885 m. birželį tapo ministru pirmininku ir ėjo pareigas iki 1886 m. sausio.
Kai ministras pirmininkas Gledstaunas išreiškė palaikymą Airijos savivaldos judėjimui, Gaskoinas-Sesilis prieštaraudamas tam suformavo sąjungą su Liberalais junionistais, laimėjo artimiausius eilinius parlamento rinkimus ir vėl tapo ministru pirmininku. Didžiausias jo pasiekimas šioje kadencijoje buvo naujų didelių teritorijų Afrikos žemyne prijungimas Afrikos padalijimo laikotarpiu, išvengiant karo ar rimtos konfrontacijos su kitomis šalimis.[2] Gaskoinas-Sesilis ėjo premjero pareigas iki 1892 m., kai Gledstauno vadovaujama liberalų partija su airių nacionalistų pagalba suformavo vyriausybę. Tačiau liberalai 1895 metų eiliniuose parlamento rinkimuose patyrė nesėkmę ir Gaskoinas-Sesilis trečią ir paskutinį kartą buvo paskirtas į ministro pirmininko pareigas. Jis nuvedė Jungtinę Karalystę į pergalę nuožmiame ir prieštaringai vertiname Antrajame Būrų kare, ir išvedė konservatorių partiją į kitą pergalę 1900 m. rinkimuose. 1902 m. Gaskoinas-Sesilis perleido ministro pirmininko pareigas savo sūnėnui Arturui Balforui ir mirė 1903 m.