Prahos grašis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Prahos grašiai (lot. grossus Pragensis) – pinigai, pradėti kaldinti valdant Čekijos karaliui Vaclovui II apie 1300 m.[1] Monetų išvaizda buvo nukopijuota nuo prancūziško Tūro grašio. Monetų kaldinimo pradžią nulėmė Kutna Horoje aptikti gausūs sidabro rūdynai, kuriuose kasmet buvo išgaunama per 6500 kg sidabro, tai leido kaldinti iki 1,7 mln. monetų.
Prahos grašis | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
Naudojo: | Centrinė Europa | |||||
Metalas: | sidabras |
Iš pradžių grašiai svėrė 3–3,86 gramo, o jų praba buvo 930–937. Vėliau monetų masė ir praba mažėjo. Po 1350 m. monetų masė buvo apie 3,58 g, o praba – 870. 1379 m. valdant karaliui Vaclovui IV (1378–1419 m.) monetų masė sumažėjo iki 2,9 g, praba – iki 820. Valdant Jurgiui Podebradui (1458–1471 m.) monetų masė buvo 2,7 g, o nuo 1485 m. valdant Vladislovui II (1471–1516 m.) monetose buvo mažiau nei pusė sidabro – praba 438. Paskutinio Prahos grašius kaldinusio valdovo Ferdinando I (1525–1564 m.) monetų masė buvo apie 2 gramus, o praba – 422.