Patentas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Patentas (lot. patere ‘atskleisti, pasakyti atvirai’) – valstybės išradėjui suteikiamos išskirtinės teisės į jo kūrinį.
Tai mainai tarp visuomenės ir išradėjo. Išradėjas atskleidžia išradimą, o visuomenė jam suteikia riboto laikotarpio monopolį („išskirtines teises“) komercinės naudos gavimui. Prieš keletą šimtmečių išradėjas turėjo slėpti idėją, norėdamas gauti ekonominės naudos. Pavyzdžiui, – jei kažkas sukūrė naują vaistą, jis niekada nepasakys kitiems, kaip jis tai padarė. Tokiu būdu, atsitikdavo taip, kad išradėjai nusinešdavo vertingas žinias su savimi į kapą.
Patentų sistemos paskirtis – skatinti informacijos skleidimą visuomenei, atlyginant išradėjams už jų pastangas. Visuomenė saugo išradėjo teises, o išradėjas atskleidžia išradimo smulkmenas. Mainais už išradimo paskelbimą, patento įstatymas suteikia išradėjui riboto laikotarpio monopolį naudotis išradimu. Tuo metu patento savininkas turi išskirtinę teisę į išradimą (šiuo metu tai yra 20 metų laikotarpis). Ribotas patento saugojimas atitinka visuomenės interesus ir skatina kuo greičiau realizuoti išradimus. Pasitelkiant patentą išradėjui atlyginama už sugaištą laiką, skatinami tyrimai. Praėjus tam laikui, išradimas priklauso visuomenei.