Naujojo Orleano mūšis
From Wikipedia, the free encyclopedia
29.9425°š. pl. 89.990833°v. ilg. / 29.9425; -89.990833
Naujojo Orleano mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: 1812 m. karas | |||||||
Britų generolo E. Pakenham mirtis mūšio lauke 1815 m. sausio 8 d. | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Jungtinės Amerikos Valstijos | Jungtinė Karalystė
| ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Maj. gen. Andrew Jackson Indėnų „generolas“ Pushmataha Genties vadas Mushulatubbee |
Maj. gen. Edward Pakenham † | ||||||
Pajėgos | |||||||
~ 5 700[1] | ~ 8 000[1] | ||||||
Nuostoliai | |||||||
55 žuvę 185 sužeisti 93 dingę ar paimti į nelaisvę[1] Iš viso: 331 |
285 žuvę 1 265 sužeisti 484 dingę ar paimti į nelaisvę[2] Iš viso: 2 034[1] |
- Šis straipsnis apie mūšį 1815 m. Apie kitą mūšį 1862 m. skaitykite straipsnyje Naujojo Orleano užėmimas.
Naujojo Orleano mūšis (angl. Battle of New Orleans) – mūšis, vykęs 1815 m. sausio 8 d. tarp britų armijos, vadovaujamos generolo majoro sero Edvard Pakenham, ir Jungtinių Valstijų armijos, vadovaujamos generolo majoro Andrew Jackson (būsimo JAV prezidento), maždaug už 8 km į pietryčius nuo Naujojo Orleano, netoli Šalmeto Luizianos valstijoje.[3]
Mūšis įvyko praėjus 18 dienų po pasirašytos Gento sutarties, formaliai užbaigusios 1812 m. karą 1814 m. gruodžio 24 d., nes žinios apie susitarimą dar nebuvo pasiekusios JAV iš Europos. Tai buvo britų ir amerikiečių 1812 m. karo paskutinis stambus mūšis. Nepaisant didelio britų pranašumo skaičiumi, karine parengtimi ir patirtimi, Amerikos pajėgos įveikė blogai vykdytą puolimą per kiek daugiau nei 30 minučių. Amerikiečių pusėje buvo apie 330 žuvusių, o britų – apie 2 000.