Naugardo respublika
From Wikipedia, the free encyclopedia
Naugardo respublika (rusų kalba: Новгородская республика) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XI–XV amžiais dabartinės europinės Rusijos šiaurinėse teritorijoje. Respublika buvo sudaryta iš dviejų dalių. Jos centrinis miestas-valstybė vadinosi Jo Didenybė Ponas Didysis Naugardas (rus. Государь Господин Великий Новгород). Jos valdytas milžiniškas regionas buvo vadinamas Naugardo žeme (rus. Новгородская земьля).
Trumpi faktai
Новгородская республика Naugardo respublika | ||||
Kijevo Rusios dalis 882–1136 | ||||
| ||||
Vėliava | ||||
Naugardo teritorijos apie 1400 m. | ||||
Sostinė | Naugardas | |||
Kalbos | senoji slavų | |||
Valdymo forma | Respublika | |||
Naugardo kunigaikščiai | ||||
911-912 | Olegas | |||
1462–1480 (paskutinis) | Ivanas III | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Susiformavo | 882 m., 882 | |||
- Prijungta prie MDK | 1478 m. | |||
Uždaryti
Įkurta 1136 m. sukilusiems naugardiečiams nuvertus kunigaikštį Vsevolodą Mstislavičių. Sostinė – Didysis Naugardas. Iki 1348 m. į Naugardo respubliką įėjo ir Pskovo žemė[1].