Michių-sokių kalbos
From Wikipedia, the free encyclopedia
Michių-sokių (mišių-sokių) kalbos (Mixe–Zoque, Mije–Soke) – indėnų kalbų šeima, kurios kalbos vartojamos pietinėje Meksikoje, Tehuantepeko sąsmaukoje (Oachakoje, Čiapase, Verakruse, Tabaske). Manoma, kad senovėje šių kalbų arealas rėpė plotus nuo Meksikos įlankos iki pat Gvatemalos Ramiojo vandenyno pakrantės. Spėjama, kad šiai šeimai priklausiusi olmekų civilizacijos kalba (šios šeimos kalba galimai užrašyta stelose dar neiššifruotu sąsmaukos raštu).[1] Michių-sokių prokalbė vartota ~2000–1200 m. pr. m. e. Tai galėjo būti seniausia Mezoamerikos kalba, kurios bruožais persiėmė vėliau atėjusios majų, jutų-actekų kalbos.
Michių-sokių | |
Paplitimas | Meksika |
---|---|
Kalbų skaičius | 16 |
Kilmė | totosokų? michių-sokių |
Geografinis paplitimas | |
Klasifikacija | michių, sokių |
Michių-sokių kalbos turi panašumų su kitomis Mezoamerikos kalbomis, bet jų giminystė nenustatyta. Michių-sokių kalbos galimai giminiškos su totonakų kalbomis ir nūnai išnykusia, Luizianoje vartota čitimačų kalba (totosokų kalbų hipotezė).