Mezoamerika
From Wikipedia, the free encyclopedia
Mezoamerika (gr. Vidurio Amerika) – senovinis regionas ir kartu civilizacija Amerikos žemyne, klestėjusi nuo II tūkst. pr. m. e. iki XVI a., kuomet buvo užkariauta ispanų. Ją sudarė daug skirtingų kultūrų, kurios neretai įvardijamos atskiromis civilizacijomis: majai, actekai, mištekai, toltekai, olmekai, sapotekai ir kt.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ikikolumbinės Amerikos regionas Mesoamerica | |
---|---|
Šalis | pietų Meksika, Gvatemala, Belizas, Salvadoras, vakarų Hondūras, vakarų Nikaragva, šiaurės vakarų Kosta Rika |
Tautos | Mezoamerikos indėnai |
Valstybės | Olmekai, Teotihuakanas, Majų miestai valstybės, Anauakas ir kt. |
Centrinė Meksika, Įlanka, Maja, Šiaurė, Vakarai, Oašaka, Gereras, Centroamerika |
Istorinis Mezoamerikos regionas apėmė pietinę dabartinės Meksikos dalį, Gvatemalą, Belizą, Salvadorą, vakarines Hondūro ir Nikaragvos dalis, šiaurės vakarinę Kosta Riką.
Visa Mezoamerika turi bendrus vieningus kultūrinius bruožus, tokius kaip bendra ideologija, dvidešimtainė skaičiavimo sistema, giminingos hieroglifinio rašto sistemos, dviejų rūšių kalendoriai, žmonių aukojimo praktika, bendri kalbiniai skoliniai. Tai leidžia visą regioną laikyti viena civilizacija.
Regiono pavadinimas pasiūlytas XX a. I pusėje vokiečių etnologo P. Kirchofo.