Melchizedekas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Melchizedekas (hebr. מַלְכִּי־צֶדֶק = malkī-ṣeḏeq – 'teisingumo karalius' arba 'mano karalius yra teisingumas') – Senojo Testamento personažas, minimas Pradžios knygos 14 skyriuje. Pasakojama, kad Melchizedekas buvo Salemo karalius, jis gyveno tuo pat metu kaip ir Abraomas.[1]
Anot Pradžios knygos, kai Abraomas sugrįžo nugalėjęs Kedorlaomerą ir karalius, buvusius drauge, į Šavės slėnį jo pasitikti išėjo Sodomos karalius, o Salemo karalius Melchizedekas atgabeno duonos ir vyno. Tekste jis įvardijamas Dievo Aukščiausiojo kunigu. Melchizedekas palaimino Abraomą, o šis jam nuo visko atidavė dešimtinę.[2]
Melchizedekas minimas ir Naujajame Testamente, Laiške žydams. Teigiama, kad Kristus tapęs vyriausiuoju kunigu Melchizedeko būdu.[1]