Londono metropolitenas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Londono metropolitenas (angl. London Underground, dar vadinamas tiesiog the Underground ar the Tube) – Jungtinės Karalystės sostinę Didįjį Londoną ir dalį Bakingamšyro, Esekso ir Hertfordšyro aptarnaujantis metropolitenas.[1]
Londono metropolitenas | |
Informacija | |
---|---|
Linijų skaičius | 11 |
Stotelių skaičius | 272 |
Keleivių per dieną | 5 mln. |
Tinklalapis | Tube |
Eksploatacija | |
Pradėta eksploatuoti | 1863 m. sausio 10 d. (1863-01-10) |
Operatorius | „Londono transportas“ |
Techninė informacija | |
Sistemos ilgis | 402 km |
Geležinkelio vėžės | 1435 mm |
Elektrifikacija | 630–750 V DC |
Vidutinis greitis | 33 km/h |
Sistemos žemėlapis | |
Vikiteka: Londono metropolitenas |
Londono metropolitenas atidarytas dar 1863 m. sausio 10 d. ir buvo pirmasis pasaulyje metropolitenas.[2] Jį sudaro 11 linijų, 272 stotys, vidutiniškai per dieną pervežama apie 5 mln. keleivių.[3] Bendras linijų ilgis siekia 402 km, iš kurių 45 % yra po žeme.[4] Tai vienuolikta ilgiausia metropoliteno sistema pasaulyje ir antra Europoje po Maskvos metropoliteno. 2020-2021 m. metropolitenu naudojosi 296 mln. keleivių[5] ir pagal šį rodiklį tai vienas judriausių metropolitenų Europoje. Dabartinis operatorius – „Londono transportas“. 2015 m. 92 % išlaidų padengė iš keleivių surinkti bilietų mokesčiai.[6] Londono metropolitenas inicijavo projektą iki 2025 metų paleisti 94 naujos kartos traukinius (NTfL), kurie bus pagaminti kompanijos Siemens.[7]