Loihi
From Wikipedia, the free encyclopedia
Loihi – povandeninis ugnikalnis, besiformuojantis Ramiojo vandenyno dugne apie 30 km į pietus nuo Havajų salos. Tai pats jauniausias iš trijų aktyvių Havajų karštojo taško ugnikalnių (kiti du – Mauna Loa ir Mauna Kea). Šioje vietoje konvekciniai Žemės mantijos srautai pradegina Ramiojo vandenyno litosferos plokštę, kuri po truputį (apie 10 cm per metus) slenka į šiaurę-šiaurės vakarus. Šiuo metu Loihi nuo vandenyno dugno pakilęs apie 3000 m, iki vandenyno paviršiaus jam dar likę „augti“ 975 m.[1], taigi, jeigu jo kūgis (šiuo metu ~660 km³) kils panašiu greičiu kaip ir netolies esančio Kilauės ugnikalnio, vandenyno paviršių jis pasieks po keliasdešimt tūkstančių metų. Manoma, kad jo aktyvumas artimiausius kelis šimtus tūkstančių metų turėtų vis didėti.
Loihi | |
---|---|
Šalis | Havajai, JAV |
Aukštis | 975 m žemiau jūros lygio, aukštis nuo vandenyno dugno ~3000 m |
Tipas | povandeninis vulkanas |
Amžius | |
Aktyvumas | aktyvus |
Paskutinis išsiveržimas |
1996 m. |
Koordinatės: | 18°55′0″ š. pl. 155°16′0″ v. ilg. |
Loihi viršukalnėje yra į kalderą panaši 3,7 km ilgio ir 2,8 km pločio depresija ir trys vulkaniniai krateriai. Vienas iš jų – Pele‘s Pit (Pele įduba) susidarė 1996 m. liepos mėn., kai įsmuko anga, suformuodama 600 m skersmens ir 2-300 m gylio įdubą vertikaliomis sienomis. 1997 m Havajų universiteto mokslininkai Loihi viršūnėje įrengė povandeninę stebėjimo stotį.
Ugnikalnis aktyviai išmeta terminius vandenis. 1999 čia pastebėti iki tol nežinomi į medūzą panašūs gyvūnai, supantys iki 160 °C įkaitusias kraterių angas.