Liudvikas XIV
Prancūzijos ir Navaros karalius / From Wikipedia, the free encyclopedia
Liudvikas XIV (g. Louis Dieudonné – Liudvikas Dievo Duotasis; 1638 m. rugsėjo 5 d. – 1715 m. rugsėjo 1 d.), taip pat žinomas kaip Liudvikas Didysis (pranc. Louis Le Grand) ir Karalius Saulė (pranc. Le Roi Soleil) – Prancūzijos ir Navaros karalius iš Burbonų dinastijos, valdęs nuo 1643 m. iki savo mirties.
Liudvikas XIV | |||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Prancūzijos ir Navaros karalius | |||||||||||
Jasento Rigo portretas, 1700–1701 m. | |||||||||||
Burbonai | |||||||||||
Prancūzijos karaliaus herbas | |||||||||||
Gimė | 1638 m. rugsėjo 5 d. Sen Žermenas prie Lo | ||||||||||
Mirė | 1715 m. rugsėjo 1 d. (76 metai) Versalis | ||||||||||
Palaidotas (-a) | Sen Deni bazilika | ||||||||||
Tėvas | Liudvikas XIII | ||||||||||
Motina | Ona Austrė | ||||||||||
Sutuoktinis (-ė) | Marija Teresė Austrė, Fransuaza de Mentenon | ||||||||||
Vaikai | Liudvikas, Didysis Dofinas Ana Elžbieta Marija Ona Marija Teresė Pilypas Karolis Liudvikas Fransua (žr. kitus) | ||||||||||
Prancūzijos ir Navaros karalius | |||||||||||
Valdė | 1643 m. gegužės 14 d. – 1715 m. rugsėjo 1 d. | ||||||||||
Pirmtakas | Liudvikas XIII | ||||||||||
Įpėdinis | Liudvikas XV | ||||||||||
| |||||||||||
Žymūs apdovanojimai | |||||||||||
Vikiteka | Liudvikas XIV | ||||||||||
Parašas | |||||||||||
Liudvikas XIV karaliumi oficialiai tapo būdamas ketverių metų, tačiau iki 1661 m. už jį kaip regentė valdė motina Ona Austrė, o faktiškai – kardinolas Žiulis Mazarenas. Po Mazareno mirties karalius paskelbė neskirsiantis pirmojo ministro ir valdysiantis vienas. Liudvikas XIV valdė per savo sukurtą sudėtingą biurokratinį aparatą, kuris jam užtikrino praktiškai absoliučią valdžią.[1]
Liudvikas XIV stiprino armiją, kovojo su kilmingųjų opozicija, skatino merkantilistinės ekonominės sistemos plėtrą.[2] Vidaus politikoje grąžino centrinį katalikybės vaidmenį ir 1685 m. spalio 18 d. Fontenblo ediktu atšaukė Nanto ediktą (paskelbtą 1598 m. birželio 13 d.), panaikindamas pilietines bei religines hugenotų teises; laikėsi galikonybės principų, stengdamasis atitraukti Prancūzijos katalikų bažnyčią nuo pasaulietinės popiežiaus įtakos. Per daugelį karų (Olandijos karą, Augsburgo lygos karą, Ispanijos įpėdinystės karą) išlaisvino Prancūziją iš Habsburgų apsupties ir įtvirtino dominuojantį Prancūzijos vaidmenį Europoje.
Liudvikas XIV rėmė menus ir mokslą ir taip paskatino prancūzų kultūros suklestėjimą. To pavyzdys yra karaliaus pastatyti Versalio rūmai. Versalio dvariškiai įgijo didelę, tačiau ceremoninę reikšmę.