Lenkijos okupacija (1939–1945)
From Wikipedia, the free encyclopedia
Šiame straipsnyje aprašoma vokiečių ir sovietų okupacija Lenkijoje Antrojo pasaulinio karo metu. Vokietija įsiveržė į Lenkiją 1939 m. rugsėjo 1 d. Pagal susitarimą, užfiksuotą slaptajame Ribentropo-Molotovo pakto protokole rugsėjo 17 d. į Lenkiją taip pat įsiveržė ir sovietų kariuomenė. Pagal Vokietijos-TSRS sienų ir draugystės sutartį šios šalys rugsėjo 28 d. pasidalino Lenkijos valstybę. Vakarinė Lenkijos dalis atiteko vokiečiams. 1941 m. vasarą - rudenį sovietų aneksuotos Lenkijos teritorijos buvo užimtos nacių Vokietijos vykdant pradžioje sėkmingą puolimą prieš Sovietų Sąjungą. Po sovietų kontrpuolimo paskutiniosios buvusios Lenkijos dalys buvo okupuotos vokiečių. Po keleto metų karo Raudonajai armijai pavyko atmušti ir išstumti vokiečius iš TSRS ir likusios Rytų Europos dalies.
Abi Lenkiją okupavusios šalys buvo nusiteikusios prieš Lenkijos kultūrą ir gyventojus ir siekė jų sunaikinimo.[1] Prieš prasidedant TSRS-Vokietijos karui naciai ir sovietai derino savo politiką Lenkijos atžvilgiu, kas geriausiai matoma iš keturių gestapo ir NKVD susitikimų, kurių metu okupantai svarstė planus kaip susidoroti su lenkų pasipriešinimu.[2]
Daugiau nei 6 mln. Lenkijos piliečių (apie 21.4 % Lenkijos gyventojų) žuvo tarp 1939 ir 1945 m.[3] Virš 90 proc. iš jų žuvusiųjų buvo ne tiesioginės karo, o įvairių vokiečių ir sovietų akcijų, nukreiptų prieš civilius, aukos.[3]