Klevų sirupas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Klevų sirupas – sirupas, gaminamas iš raudonojo, juodojo ar cukrinio klevo sulos, nors sirupo gamybai kartais naudojamos ir kitos klevų rūšys. Šalyse, kuriose vyrauja šaltas klimatas, prieš žiemą šių medžių šaknyse susikaupia cukrus, o pavasarį iki medžio kamieno pakylanti sula gali būti išgaunama ir sukoncentruojama. Klevų kamienose gręžiamos skylės ir surenkama išsiskyrusi sula. Vėliau sula apdorojama kaitinant, taip pašalinama vandens dalis, lieka tik koncentruotas sirupas. Klevai išskiria maždaug nuo 20 iki 60 litrų sulos per metus.[1]
Klevų sirupą pirmą kartą išgavo ir panaudojo Amerikos indėnai, vėliau ši indėnų atradimą pritaikė ir Europos naujakuriai. 1970-aisiais buvo sukurtos geresnės gamybos mašinos, sirupo kokybė tapo geresnė. Kvebeko provincijoje Kanadoje iki šiol yra pagaminama daugiausiai sirupo pasaulyje (maždaug 70% visos produkcijos); Kanados klevų sirupo eksportas siekė maždaug 0,5 mlrd. Kanados dolerių, 90% produkcijos pagaminta Kvebeke.[2][3]
Klevų sirupas dažniausiai vertinamas pagal Kanados, Jungtinių Valstijų ar Vermonto sistemas pagal sirupo tankį ir skaidrumą. Klevų sirupui saldumą daugiausiai suteikia sacharozė ir kiti saldikliai; Kanadoje sirupai turi būti pagaminti iš aukščiausios rūšies klevų sulos ir turėti bent 66% cukraus.[4] Jungtinėse Valstijose, sirupas turi būti gaminamas vien tik iš klevų sulos, kad gautų aukščiausią įvertinimą, nors Niujorko ir Vermonto valstijos kelia griežtesnius reikalavimus.
Klevų sirupas dažnai naudojamas gardinti blynus, vaflius, prancūziškus skrebučius, košes ir dribsnius. Taip pat naudojamas maisto gamyboje kaip saldiklis ar siekiant suteikti norimą aromatą. Sirupas vertinamas dėl unikalaus skonio.[5]