Juoduogis šeivamedis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra) – magnolijainių (Magnoliopsida) klasės, ūksmininių (Adoxaceae) šeimos, šeivamedžio genties augalas.
Sambucus nigra |
---|
Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra) |
Mokslinė klasifikacija |
Binomas |
Sambucus nigra L., 1753 |
Juoduogio šeivamedžio
|
Tai lapus metantis vešlus, krūmo ar nedidelio medžio forma, iki 4-6 m aukščio bei pločio, rečiau iki 10 m aukščio, išaugantis krūmedis.[1] Jauno augalo žievė šviesiai pilka, vėliau patamsėja, atplaišėja. Ją dažnai apninka auricularia auricula-judae grybas. Lapai priešiniai, 10–30 cm ilgio, plunksniškai suskaldyti po 5-7 lapelius. Lapeliai 5–12 cm ilgio ir 3–5 cm pločio. Žiedai gelsvi, susitelkę 10-25 cm skersmens kekėse, žiedelių skersmuo 5-6 mm. Žydi vidurvasarį. Vaisiai – juodi, kekėse susitelkę kaulavaisiai, sunokstančios vasaros gale-rudenį. Jomis minta įvairūs paukščiai, ypač juodagalvės devynbalsės.
Juoduogis šeivamedis auga įvairiose vietose, dažniausiai paunksmėse, kur derlinga dirva; Lietuvoje dažnas. Dažnai kaip dekoratyvinis augalas auginamas želdynuose.
Šeivamedis baltų, ir ypač prūsų mitologijoje buvo laikomas šventu medžiu. Tikėta, kad jį saugąs dievas Puškaitis, o po medžiu gyvenantys monai barstukai.