Japonijos Konstitucija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Japonijos Konstitucija (jap. 日本国憲法 = Nihon-Koku Kenpō) – pagrindinis Japonijos įstatymas, priimtas 1946 m. lapkričio 3 d., įtvirtinantis valstybinę santvarką, parlamentinę sistemą, pagrindines žmogaus teises ir laisves. Japonijos Konstitucija įsigaliojo 1947 m. gegužės 3 d.
Pagal Konstituciją Japonijos imperatorius didelių konstitucinių galių neturi, tačiau yra valstybės ir žmonių vienybės simbolis, kuriam priskiriamas tik ceremonijų vaidmuo. Japonijos Konstitucija dar vadinama pacifistine, nes jos 9-ajame straipsnyje yra įtvirtinta, kad šalis atsisako teisės skelbti karą ar naudoti kariuomenę tarptautių ginčų sprendimui.[1]