Graikijos tamsieji amžiai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Graikijos tamsieji amžiai (apie 1200–800 m. pr. m. e.) – Graikijos istorijos laikotarpis nuo numanomos dorėnų invazijos ir Mikėnų rūmų kultūros pabaigos apie 1200 m. iki pirmųjų graikų miestų-valstybių ženklų IX a. pr. m. e. Šis terminas vis rečiau vartojamas, nes archeologinių radinių ir įrašų iš to laikotarpio trūkumas buvo atsitiktinumas, o ne istorinis faktas[1].
Senovės Graikijos istorija |
Priešistorinė Graikija |
Egėjo civilizacija: |
Kikladų kultūra |
Mino civilizacija |
Mikėnų kultūra |
Graikijos tamsieji amžiai |
Archajinis laikotarpis: |
regionai, poliai, kolonijos |
Klasikinis laikotarpis: |
Persų karai > Delo l. > Peloponeso l. > Tėbų h. > Korinto l. |
Makedonijos imperija (Argeadai) |
Helenizmas |
Antipatridai, Antigonidai, Epyras, Achajos lyga, Etolijos lyga |
Romos imperija: |
Achaja, Makedonija, Epyras, Kreta ir Kirenaika |
Graikijos istorija |
Tuo metu Viduržemio jūros rytinėje pakrantėje žlugo civilizacija, o Mikėnų miestai buvo apleisti ar sugriauti. Retesnės ir mažesnės gyvenvietės rodo badą ir gyventojų trūkumą. Tuo metu hetitų civilizacija patyrė didelį sukrėtimą, o miestai nuo Trojos iki Gazos buvo sugriauti. Graikijoje Mikėnų biurokratų raštas, naudotas graikų kalbai užrašyti, išnyko. Ant graikų puodų po 1100 m. pr. m. e. išnyko Mikėnams būdingos žmonių figūros ir atsirado paprastesni geometriniai raštai. Anksčiau buvo manoma, kad ryšiai su užsienio šalimis tuo metu buvo nutrūkę, o kultūrinis augimas buvo lėtas. Lefkados ir Lelantino lygumos Eubojoje kasinėjimai rodo kultūrinius ryšius ir prekybą su Rytais, ypač Levanto pakrante nuo 900 m. pr. m. e ir helenų migraciją į Kiprą.