Galvanometras
From Wikipedia, the free encyclopedia
Galvanometras – prietaisas, jaučiantis nuolatinę srovę pagal jos magnetinį veikimą. Pavadintas italų fiziko ir fiziologo Luigi Galvani (1737–1798) vardu, prisimenant jo tyrimus, kuriuose, elektra sužadinti, susitraukdavo varlės raumenys. Paties galvanometro veikimo principas su tuo neturi nieko bendro.[1]
Paprasčiausias galvanometras yra kompasas, padėtas šalia laido ir tiesiogiai rodantis, ar laidu teka srovė. Tokį galvanometrą pirmą kartą 1820 m. pademonstravo Johann Schweigger Halės-Vitenbergo universitete. Jis dar buvo vadinamas „daugintuvu“, nes jautrumas padidėdavo apsukant laidą apie kompasą daugiau nei vieną kartą. 1901 m. Willem Einthoven sukonstravo galvanometrą, kurio jautrumo pakako pirmosioms elektrokardiogramoms. Galvanometras buvo naudojamas ir impulsų trukmei matuoti (rodyklės atsilenkimo kampas priklauso nuo impulso trukmės). Smegenų aktyvumą registruojantys galvanometrai 1921 m. bandyti kaip melo detektoriai (nesėkmingai).[1]
Judamosios ritės galvanometruose panaudojama jėga, veikianti srovę magnetiniame lauke.