Britanijos mūšis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Britanijos mūšis, Mūšis dėl Britanijos (angl. Battle of Britain) – Vokietijos karinių oro pajėgų (Liuftvafės) bombonešių atakos prieš britų karinius ir civilinius taikinius 1940 metų vasarą – 1941 m. pradžioje siekiant priversti Didžiąją Britaniją kapituliuoti ar bent sudaryti sąlygas išsilaipinimui į D. Britaniją.
Britanijos mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Priešininkai | |||||||
Jungtinė Karalystė Kanada |
Vokietija Italija | ||||||
Vadai | |||||||
Hugh Dowding Keith Park Trafford Leigh-Mallory C. J. Quintin Brand Richard Saul |
Hermann Göring Albert Kesselring Hugo Sperrle Hans-Jürgen Stumpff Rino Corso Fougier | ||||||
Pajėgos | |||||||
1 963 orlaivių | 4 074 orlaivių | ||||||
Aukos | |||||||
554 žuvusių | 2 500 žuvusių |
Mūšio metu Britanijos oro erdvėje kovojo Liuftvafė ir Britanijos Karališkosios Oro Pajėgos (RAF). Mūšio pavadinimas kilo iš garsios Vinstono Čerčilio bendruomenių rūmuose pasakytos kalbos; „Prancūzijos mūšis jau baigtas. Manau, kad greitai prasidės ir Britanijos mūšis…” [1][2] Britų istorikai mūšio pabaiga laiko 1940 m. spalio 31 d., nes nuo tos dienos buvo praktiškai nutrauktas bombardavimas dienos metu.
Britanijos mūšis buvo pirmoji didelė karinė kampanija, vykdyta tik karinių oro pajėgų. Taip pat šis mūšis iki tol buvo didžiausia ir ilgiausiai trukusi bombardavimų iš oro kampanija. Nuo 1940 metų liepos mėnesio Britanijos laivybos centrai ir kariniai uostai, tokie kaip Portsmutas, buvo pagrindiniai vokiečių aviacijos taikiniai. Po mėnesio Liuftvafė perėjo prie Karališkųjų oro pajėgų aerodromų ir infrastruktūros aviacinių atakų. Mūšiui įpusėjant, Vokietijos aviacijos taikiniais tapo ir orlaivių gamyklos ir sausumos infrastruktūra. Galiausiai Liuftvafė ėmė bombarduoti politiškai jautrius taikinius, siekdama bombardavimu įbauginti gyventojus.
Vokietijos nesėkmė kovojant su Britanijos priešlėktuvine gynyba ir nesugebėjimas priversti Britaniją svarstyti paliaubas arba kapituliaciją yra laikomi pirmuoju dideliu nacistinės Vokietijos pralaimėjimu ir vienu iš svarbiausių persilaužimų kare.[3] Jei Vokietijai būtų pavykę pelnyti pranašumą oro erdvėje, Adolfas Hitleris būtų galėjęs įgyvendinti operaciją „Jūrų liūtas“, pagal kurią Vokietijos desantinėmis ir oro pajėgomis būtų užimta visa Didžioji Britanija.