Bežandžiai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Bežandžiai (Agnatha) – primityviausi stuburiniai gyvūnai, neturintys žandų aparato ir porinių galūnių. Burna pritaikyta siurbti smulkų maistą arba įsikibti į auką. Iki mūsų dienų išliko tik nedidelė grupė labai pakitusių bežandžių – nėgės ir miksinos, kurios dabar skirstomos į dvi klases:
- Nėginiai apskritažiomeniai (Cephalaspidomorphi). Lietuvoje aptinkamos 4 savaiminės jų rūšys:
- Ukraininė nėgė (Eudontomyzon mariae)[1]
- Upinė nėgė (Lampetra fluviatilis)
- Mažoji nėgė (Lampetra planeri)
- Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Pav.
- Miksiniai apskritažiomeniai (Pteraspidomorphi). Lietuvos vandenyse negyvena.
Daugiau informacijos Agnatha, Mokslinė klasifikacija ...
Agnatha | ||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus) | ||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||
| ||||||||
Klasės | ||||||||
|
Uždaryti
Šių klasių atstovai – priedugnio gyventojai, paplitę jūrose ir gėluose vandenyse, kai kurie plėšrūs, kiti – ektoparazitai. Jų kūnas gyvatiškas, labai gleivėtas (odoje yra daug vienaląsčių gleivinių ląstelių).