Baudžiava
From Wikipedia, the free encyclopedia
Baudžiava – įteisinta feodalo galimybė naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, tarp jų draudimas valstiečiams keisti šeimininką, keltis gyventi į miestą. Įvairiose šalyse galiojo ir papildomi valstiečių teisių apribojimai (senjoro teisė į valstiečio palikimą, vad. pirmosios nakties teisė, senjoro teisė bausti valstietį).
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Baudžiava Europoje išsivystė ankstyvaisiais viduramžiais, kai vergai tapo libertinais, suteikus jiems dalinę laisvę, o laisviesiems bendruomenininkams apribota dalis teisių. VII-IX a. Vidurio ir Vakarų Europoje valstiečių priklausomybė nuo senjorų buvo paveldima, daugiausiai baudžiauninkų buvo Prancūzijoje, tuo tarpu Skandinavijoje (Švedijoje, Norvegijoje) jų nebuvo visai. Danija ir jos valdoma Islandija buvo išimtys. Danijoje 1733 m. įvestas Stavnsbandas, reikalavęs darbingo amžiaus vyrus gyventi dvaruose, kur jie gimė.[1] Jis buvo panaikintas 1788 m. Islandijoje buvo vistarbandas, įstatymas, reikalaujantis bežemius žmones dirbti ūkiuose,[2] kuris laikomas baudžiavos forma. Jis buvo panaikintas tik 1894 m. Vyravo dviejų rūšių renta – činšas (duoklė pinigais) bei natūrinė duoklė.
Rytų Europoje, skirtingai nei Vakarų, baudžiava susieta su priverstiniu darbu – lažu. Rytų ir Vidurio Europoje vyraujančia ūkiniu santykiu forma baudžiava tapo XIV-XV a., tuo tarpu Vakarų Europoje baudžiava jau nyko (galutinai išnyko XV-XVIII a.). Daugelyje Rytų Europos šalių XVIII a. dauguma valstiečių buvo baudžiauninkais, lažas padidintas iki 6 vieno darbingo šeimos nario dienų per savaitę, panaikintos beveik visos valstiečių asmens teisės.
XVIII-XIX a. Rytų Europoje baudžiava pradėta naikinti, 1781 m. pradėta naikinta Habsburgų valdomose Čekijoje, Austrijoje, Vengrijoje galutinai panaikinta po sukilimų 1848 m. Austrijos imperijoje, 1788 m. – Danijoje, per Napoleono karus daugelyje Vokietijos valstybių, įskaitant Prūsiją, 1861 m. – galutinai Rusijos imperijoje(nors Rusijos valdomose autonomijose Lenkijoje, Suomijoje ir Livonijoje panaikinta anksčiau), 1864 m. – Rumunijoje.[3]
Azijoje nebuvo paplitusi, išskyrus Japonijoje ir Irane buvusias baudžiavos apraiškas.