Bakingamo rūmai
From Wikipedia, the free encyclopedia
51°30′4″ š. pl. 0°8′33″ v. ilg.
Bakingamo rūmai[1] (angl. Buckingham Palace) – Jungtinės Karalystės karališkosios šeimos rezidencija Vestminsteryje, Londone.
Rūmų matmenys – 108 m ilgio (frontalinė dalis) ir 120 m pločio. Aukštis – 24 m. Visų patalpų bendras plotas – 77 000 m2.[2] Rūmus sudaro 775 kambariai, iš jų – 19 pokylių salių, 52 karališkieji ir svečių miegamieji, 188 darbuotojų miegamieji, 92 kabinetai, 78 vonios kambariai.[3] Rūmuose taip pat yra paštas, kino teatras, baseinas, operacinė ir juvelyro dirbtuvės.[4][5]
Iki Bakingamo rūmų pastatymo dabartinių rūmų vietoje buvo Eburio dvaro valdos. 1536 m. Henrikas VIII perėmė Vestministerio abatijai priklausantį dvarą.[6] Manoma, kad 1624 m. šioje vietoje iškilo sero Viljamo Bleiko namas.[7] Kitu savininku tapo lordas Džordžas Goringas, 1633 m. išplėtęs Bleiko namo teritoriją ir įveisęs didesnę dalį dabartinių Bakingamo sodų.[8][9] 1674 m. namas sudegė, tad 1675 m. dabartinių rūmų pietinio sparno vietoje pastatytas naujas, Arlingtono namas.[9] 1698 m. namą su sodu įsigijo Džonas Šefildas, būsimasis pirmasis Bakingamo ir Normanbio hercogas.[10] 1703 m. Šefildui pagal Viljamo Vindo projektą pastatytas vadinamasis Bakingamo namas (angl. Buckingham House), kurį sudarė trys aukštai.[11] 1761 m. namą Jurgiui III už 21 000 ar 28 000 svarų sterlingų pardavė Džordžo nesantuokinis sūnus seras Čarlzas Herbertas Šefildas.[12][13]
1762 m. rūmai paskirti karalienei Karolinai, todėl kurį laiką vadinti Karalienės namais. 1820 m. karaliaus Jurgio IV užsakymu architektas Džonas Našas rūmus perstatė, pertvarkė sodus, suprojektavo Marmuro arką. Buvo gerokai išplėstas rūmų plotas, perstatyti šiaurinis ir pietinis flygeliai, interjerai įgavo neoklasicizmo bruožų.[14]
Karališka rezidencija tapo 1837 m. Pirmasis joje apsigyvenęs monarchas buvo karalienė Viktorija.
Dabartinius rūmus sudaro 4 flygeliai, supantys uždarą stačiakampį kiemą.[14]