Arbatos kelias
From Wikipedia, the free encyclopedia
Arbatos kelias ar chamadao (supaprastinta kinų: 茶马道; tradicinė kinų: 茶馬道) buvo mulų karavanų kelias per Junano provincijos kalnus pietvakarių Kinijoje.[1] Jis kartais vadinamas Pietų šilko keliu. Apie tūkstantį metų iš Junano, vieno pirmųjų arbatos auginimo regionų, vyko karavanai į Indiją per Mianmarą, Tibetą ir Centrinę Kiniją per Sičuaną.[2][3][4][5][6] Be arbatos, mulai gabeno druską. Žmonės ir arkliai gabeno sunkius krovinius, nešikai dažnai nešdavo 60–90 kg, t. y. daugiau nei patys svėrė.[7]
Manoma, kad šiuo keliu arbata paplito iš Pu’er regiono Junane po Aziją.[8][9]
Arbatos kelias kartais vadinamas Arbatos-arklių keliu, nes Tibeto poniai buvo mainomi į arbatą. Ši prekyba vyko nuo Songų dinastijos laikų, kai tvirti arkliai buvo reikalingi kinams kovoti su klajokliais šiaurėje.[10]