Adolf Anderssen
From Wikipedia, the free encyclopedia
Karlas Ernstas Adolfas Andersenas (vok. Karl Ernst Adolf Anderssen; 1818 m. liepos 6 d. Breslau – 1879 m. kovo 13 d. ten pat) – Vokiečių šachmatininkas, po pergalės pirmajame tarptautiniame šachmatų turnyre (Londonas, 1851 m.) iki pralaimėjimo mače amerikiečiui Polui Morfiui (1858 m.) ir, dar kartą, (po P. Morfio pasitraukimo iš šachmatų pasaulio) nuo 1861 m. iki pralaimėjimo mače Austrijos šachmatininkui Vilhelmui Šteinicui (1866 m.), buvo laikomas stipriausiu pasaulyje.[1] Šachmatų teoretikas ir kompozitorius bei literatas; ryškus šachmatų romantizmo atstovas. Vokiečių kalbos ir matematikos dėstytojas, profesorius. „Vokiečių šachmatų laikraščio“ (Deutsch Schachzeitung) (1851–1859) ir „Naujojo Berlyno šachmatų laikraščio“ (Neue Berliner Schachzeitung) (1867–1871) redaktorius.[2]
Adolf Anderssen | |
Pilnas vardas | Karl Ernst Adolf Anderssen |
---|---|
Šalis | Prūsijos karalystė Vokietijos imperija |
Gimė | 1818 m. liepos 6 d. Vroclavas (tuo metu Breslau), Prūsijos karalystė |
Mirė | 1879 m. kovo 13 d. (60 metų) Vroclavas (tuo metu Breslau), Vokietijos imperija |
Titulas | Stipriausias pasaulio žaidėjas (1851–1858 m.) ir (1861–1866 m.) [1] |