1812 m. karas tarp JAV ir Jungtinės Karalystės
From Wikipedia, the free encyclopedia
1812 m. karas tarp JAV ir Jungtinės Karalystės – 1812 m. birželio 18 d. prasidėjęs ir 1815 m. vasario 17 d. pasibaigęs karas Šiaurės Amerikos žemyne, kuriame kovojo Jungtinės Valstijos ir jos sąjungininkės vietinės tautos prieš Jungtinę Karalystę ir jos pačios vietinius sąjungininkus Britų Šiaurės Amerikoje, su ribotu Ispanijos įsitraukimu Floridoje. Prasidėjo 1812 m. birželio 18 d., JAV paskelbus karą Jungtinei Karalystei. Nors dėl taikos sąlygų buvo susitarta 1814 m. gruodžio mėn. Gento sutartimi, karas oficialiai pasibaigė tik 1815 m. vasario 17 d., taikos sutartį ratifikavus Jungtinių Valstijų Kongresui.[10] [11]
1812 m. amerikiečių-britų karas | |||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Šešiasdešimties metų karas, susijęs su Napoleono karais | |||||||||
Pagal laikrodžio rodyklę:
| |||||||||
| |||||||||
Priešininkai | |||||||||
Jungtinės Amerikos Valstijos Sąjungininkai: |
Jungtinė karalystė
Sąjungininkai: | ||||||||
Vadai | |||||||||
James Madison Henry Dearborn John Rodgers Stephen Decatur Andrew Jackson William Henry Harrison William Hull |
Philip Broke George Prévost Isaac Brock † Robert Ross † George Downie † Tekumzė † | ||||||||
Pajėgos | |||||||||
Sąjungininkai
|
Sąjungininkai | ||||||||
Aukos | |||||||||
Sąjungininkai
| |||||||||
|
Įtampa kilo dėl ilgalaikių nesutarimų dėl teritorinės ekspansijos Šiaurės Amerikoje ir Didžiosios Britanijos paramos Tekumzės konfederacijai, besipriešinusiai JAV kolonijų įsikūrimui Senajame Šiaurės vakarų regione. Konfliktai paaštrėjo 1807 m., karališkajam laivynui pradėjus griežčiau riboti amerikiečių prekybą su Prancūzija ir verbuotojams į kariuomenę (Impressment), laikytiems Britanijos pavaldiniais (net ir tuos, kurie turėjo Amerikos pilietybę patvirtinančius pažymėjimus).[paaiškinti][12] Nuomonės, kaip derėtų reaguoti, JAV išsiskyrė, nors dauguma Atstovų rūmuose ir Senate balsavo už karą. Požiūrio skirtumui reikšmingą įtaką darė partiškumas: Demokratų ir respublikonų partija pasisakė už, o Federalistų partija – prieš.[lower-alpha 3][13] Žinia apie britų siūlomas nuolaidas, padarytas siekiant išvengti karo, JAV pasiekė tik liepos pabaigoje, kai konfliktas jau buvo įsibėgėjęs.
Karališkasis laivynas įvedė veiksmingą JAV jūrinės prekybos blokadą, o 1812–1814 m. Britų reguliarioji kariuomenė ir kolonijinė milicija atrėmė daugybę amerikiečių puolimų Aukštutinėje Kanadoje. [14] Napoleono atsistatydinimas 1814 m. pradžioje leido britams nusiųsti papildomų karinių dalinių į Šiaurės Ameriką ir Karališkąjį karinį jūrų laivyną blokadai sustiprinti ir taip padaryti žalos JAV ekonomikai.[15] 1814 m. rugpjūčio mėn. Gente prasidėjo derybos, kuriose abi pusės siekė taikos. Didžiosios Britanijos ekonomiką smarkiai paveikė prekybos embargas, o federalistai gruodį sušaukė Hartfordo konvenciją, kad įformintų savo nepritarimą karui.
1814 m. rugpjūtį britų kariuomenė užėmė Vašingtoną, iškart po to, kai amerikiečiai pasiekė pergales Baltimorėje ir Platsburge, nutraukdami kovas šiaurėje. Pietrytinės JAV amerikiečių pajėgos ir indėnų sąjungininkai nugalėjo antiamerikietišką krikų frakciją. 1815 m. pradžioje amerikiečių kariuomenė atrėmė galingą britų puolimą prieš Naująjį Orleaną, nors Gento sutartis jau buvo pasirašyta prieš 15 dienų, taigi formaliai karas buvo užbaigtas.[16]