Baguio
siudad idiay probinsia ti Benguet, Pilipinas / From Wikipedia, the free encyclopedia
Ti Siudad ti Baguio ket maysa a primera a klase a siudad iti probinsia ti Benguet iti isla ti Luzon iti Filipinas. Impasdek kas siudad dagiti Amerikano idi 1900 ken pinusgan ti Asemblia ti Filipinas kas Kalgaw a Kapitolio iti Filipinas idi Hunio 1, 1903. Iti kada kalgaw, mapan ti Gobierno iti Filipinas iti Baguio ket idiay a matarawidwidan ti pagilian. Adda Mansion ti Presidente, dagiti opisina ti Korte Suprema ken Lehislatibo iti Baguio. Ti met laeng Siudad ti Baguio ti nagyanan ti opisina ti Rehion Administratibo ti Kordiliera (Kordiliera Administratibo a Rehion wenno KAR).
Baguio
Siudad ti Baguio | |
---|---|
Nagsasabtan: 16°24′43″N 120°35′36″E | |
Pagilian | Filipinas |
Rehion | Rehion Administratibo ti Kordiliera (CAR) |
Probinsia | Benguet |
Distrito | Maymaysa a distrito |
Pannakabangon | 1900 |
Pannakasiudad | Septiembre 1, 1909 |
Barbaranggay | 129 |
Gobierno | |
• Alkalde | Mauricio Domogan (Lakas Kampi-CMD) |
Kalawa | |
• Dagup | 57.5 km2 (22.2 sq mi) |
Kangato | 853 m (2,799 ft) |
Populasion (2020)[3] | |
• Dagup | 366,358 |
• Densidad | 6,400/km2 (17,000/sq mi) |
Sona ti oras | UTC+08 (PST) |
Koreo | 2600 |
Panagtawag | 74 |
Matgedan | Awanan a klase |
Website | www |
Sakupen ti Siudad ti Baguio ti 49 a kuadrado kilometro ti naturod a dagdaga iti maysa a banak nga aganay a 1,500 metro ti kangatona iti akin-abagatan a laud a deppaar ti kabambatayan ti Kordiliera a Tengnga iti amianan a Luzon. Pinalawlawan ti probinsia ti Benguet a sigud a nakaipasetanna kas maysa nga ili sakbay a napagbalin kas agwaywayas a siudad. Kabeddeng ti Baguio ti ili ti Tuba iti abagatan ken laud, ti Itogon, Benguet iti daya, ken ti La Trinidad a kapitolio ti Benguet iti amianan.
Tallo ti kangrunaan a dalanan a sumang-at iti Baguio, ti Kalsada Kennon a mangrugi iti Rosario, La Union, ti Kalsada Marcos manipud iti Agoo, La Union, ken ti Kalsada Naguilian manipud Bauang, La Union.
Dagiti maar-aramat a pagsasao iti Baguio ket Ilokano, Ingles, Kankana-ey, Ibaloi, Itogon, Tagalog, Pagsasao nga Intsik, Aleman, Olandés, ken Koreano.