Šiizmas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Šiizmas (arab. شِيعَة = Shīʿa – ‘pasekėjai’) – šiitų islamo kryptis. Šios religinės krypties pasekėjai – šiitai, laikantys kalifo Ali palikuonis teisėtais musulmonų dvasios vadovais. Tai antra pagal dydį islamo šaka, kuriai priklauso apie 15 % musulmonų. Irane – 89 %, Azerbaidžane – 85 %, Bahreine 70 % ir Irake – 62 % sudaro daugumą. Didžiausia Libano religinė grupė taip pat yra šiitai (36 %). Didelę dalį gyventojų šiitai sudaro Jemene (49 %), Kuveite (30 %), Pakistane (15 %-20 %), Sirijoje (15 %-20 %), Jungtiniuose Arabų Emyratuose (16 %), Saudo Arabijoje (10 %-15 %), Afganistane (13 %), Tadžikijoje (5 %), Omane ir Brunėjuje. Mažesnės šiitų grupės gyvena kitose Persijos įlankos regiono šalyse, Arabijos pusiasalyje ir Afrikos šalyse.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pagrindinės kryptys – dvylikos imamų, ismailitai, zeiditai. Mažesnės, labiau nutolusios nuo tradicinio islamo – alavitai, aleviai, drūzai. Alavitų denominacija turi valstybinį statusą Sirijoje, zeiditai vyrauja Jemene.