Teorinė fizika
From Wikipedia, the free encyclopedia
Teorinė fizika – fizikos šaka, kuri matematiniais modeliais ir fizikinėmis abstrakcijomis stengiasi paaiškinti fizikinius reiškinius, priešingai negu eksperimentinė fizika, kuri naudoja eksperimentinius įrankius aiškinant pasaulio dėsnius. Teorinės fizikos pagrindas yra matematinė fizika.
Teorinės fizikos atsiskyrimas nuo eksperimentinės fizikos prasidėjo Makso Planko laikais, jis buvo pirmasis žymus fizikas nedaręs jokių eksperimentų.[1]
Šiuolaikinė teorinė fizika siekia suvienyti teorijas ir paaiškinti įvairius reiškinius – nuo kosmologijos iki dalelių fizikos, – idant galėtume suprasti Visatą.
Keli teorinės fizikos pavyzdžiai: