Somos mūšis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Somos mūšis, žinomas kaip Somos puolimas, vyko 1916 m. liepos-lapkričio mėn ir buvo vienas iš didžiausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių. Dėl aukų skaičiaus (1,4 milijono) šis mūšis laikomas viena iš kruviniausių karinių operacijų žmonijos istorijoje. Sąjungininkai (britų ir prancūzų pajėgos) mėgino pralaužti vokiečių linijas 40 kilometrų ilgio fronte prie Somos upės šiaurinėje Prancūzijoje. Vienas iš mūšio tikslų buvo nustumti vokiečius nuo Verdeno mūšio, tačiau mūšiui pasibaigus, Somos nuostoliai viršijo Verdeno.
Somos mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Češyro pulko sargybinis, Soma, 1916 m. | |||||||
| |||||||
Priešininkai | |||||||
Didžioji Britanija, Prancūzija, Australija, Kanada, Naujoji Zelandija |
Vokietijos imperija | ||||||
Vadai | |||||||
Douglas Haig, Ferdinand Foch |
Max von Gallwitz, Fritz von Below | ||||||
Pajėgos | |||||||
13 britų ir 11 prancūzų divizijų (iš pradžių), 51 britų ir 49 prancūzų divizijos (pabaigoje) |
10½ divizijos (iš pradžių), 50 divizijų (pabaigoje) | ||||||
Aukos | |||||||
900 000 sužeistų ar žuvusių[1], prarasta 100 tankų ir 782 Karališkųjų oro pajėgų lėktuvų |
500 460 sužeistų ar žuvusiųjų[2] |
Verdeno mūšis įsirėžė į prancūzų sąmonę kelioms kartoms. Tą patį padarė Somos mūšis britams. Mūšis labiausiai prisimenamas dėl pirmos dienos, 1916 m. liepos 1 d., kai britai patyrė 67 470 nuostolių, įskaitant 29 240 žuvusiųjų. Tai kruviniausia diena Britų armijos istorijoje. Be britų kitos tautos irgi patyrė milžiniškus nuostolius. Vokiečių pareigūnas (kapitonas von Hantingas) pareiškė, kad Somos mūšis yra „dumblinas Vokietijos armijos kapas“. Mūšiui einant į pabaigą britai išmoko daugybę modernios karybos pamokų, o vokiečiai patyrė milžiniškus nuostolius. Britų istorikas seras James Edmonds teigė: „Nėra perdedama teigiant, kad pergalės Vakarų fronte pamatai buvo padėti 1916 m. Somos puolime“[3].