Sidnėjaus architektūra
From Wikipedia, the free encyclopedia
Sidnėjaus architektūra – didžiausio ir seniausio Australijos miesto, Naujojo Pietų Velso valstijos sostinės, architektūra. Per 200 metų nuo įkūrimo miestas išaugo iš nedidelės kolonijos, statytos neprofesionalių gyventojų be jokio plano ir taisyklių, iki šiuolaikinio didmiesčio su dangoraižiais ir pasaulinio garso architektūros statiniais.
Pirmieji žymesni Sidnėjaus pastatai pastatyti XIX a. pr. valdant gubernatoriui Laklanui Makvoriui (angl. Lachlan Macguarie) pagal nuteistojo architekto Fransio Grinvėjaus (Francis Greenway) projektus. Iš vėlesnių statinių pažymėtini Viktorijos laikų stiliaus pastatai miesto centre, statyti iš vietinės medžiagos – Sidnėjaus smiltainio, ir XIX–XX a. sandūros federacijos stiliaus (apie 1890–1915 m. Australijoje vyravęs architektūros stilius) gyvenamieji pastatai priemiesčiuose.
Po pastatų aukščio apribojimų panaikinimo pokario metais miesto centre pradėti griauti senieji pastatai, jų vietoje buvo statomi dangoraižiai. Nepaisant to, mieste išliko ir senosios architektūros pastatų, tarp jų ir seniausias Australijos visuomeninis pastatas – gubernatoriaus rūmai Paramatoje. Sidnėjaus svarbiausi šiuolaikiniai pastatai projektuoti architektų Hario Seidlerio (Harry Seidler), Jorno Utsono, Žano Nuvelio (Jean Nouvel), Ričardo Rodžerso, Renco Pjano, Normeno Fosterio (Norman Foster) ir Franko Oveno Gerio (Frank Owen Gehry) XX a. antroje pusėje ir XXI a. pr.