Rytų Vengrijos karalystė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Rytų Vengrijos karalystė (veng. Keleti Magyar Királyság) − dabartinis pavadinimas, skirtas apibūdinti 1526−1570 m. pilietinio karo metu susidariusiai Zapojajų šeimos kontroliuotas teritorijas Vengrijos karalystės rytuose. Ji kontroliavo pagrindinę karalystės dalį su sostine Buda, bet po 1541 m. jai liko tik teritorijos dabartinėje vakarų Rumunijoje (Transilvanijos, Krišanijos, Maramurešo, Banato regionai) bei Vengrijos rytinis pakraštys.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Trumpi faktai
Keleti Magyar Királyság Rytų Vengrijos karalystė | ||||
| ||||
Herbas | ||||
Rytų Vengrijos karalystė 1550 m. | ||||
Sostinė | Buda (1526-1541), Alba Julija (1541–1570) | |||
Kalbos | lotynų, vengrų, rumunų | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Vengrijos karaliai | ||||
1526-1540 | Jonas Zapojajis | |||
1540–1570 | Jonas Zigmantas Zapojajis | |||
Era | Naujieji laikai | |||
- Vengrijos skilimas | 1526 m., 1526 | |||
- Spejerio sutartis | 1570 m. | |||
Uždaryti
Pavadinimas Rytų Vengrija naudojamas patogumo dėlei, kadangi tuo metu karalystė oficialiai vadinosi Vengrijos karalyste, kaip ir jos priešininkė Karališkoji Vengrija.