Oderio–Neisės linija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Oderio–Neisės linija (vok. Oder-Neiße-Grenze, lenk. granica na Odrze i Nysie Łużyckiej) – Lenkijos ir Vokietijos siena, kurią nustatė Antrąjį pasaulinį karą laimėję Sąjungininkai.[1] Eina palei Oderio ir Neisės upes.
1945 m. Potsdamo konferencijoje nutarta, kad didžioji dalis Vokietijos teritorijų, esančių į rytus nuo Oderio–Neisės linijos, atitenka Lenkijai. Šiaurinė Rytų Prūsijos dalis su Karaliaučiumi priskirta Sovietų Sąjungai (tapo Rusijos SFSR Kaliningrado sritimi), pietinė – Lenkijai. Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos SSR. 1944 m. pabaigoje, artėjant Raudonajai armijai, apie 12 mln. šiose teritorijose gyvenusių vokiečių pasitraukė į Vakarus.[2]
1950 m. Rytų Vokietija ir Lenkija patvirtino Oderio–Neisės liniją nuolatine abiejų valstybių siena. Vakarų Vokietija, iš pradžių nepripažinusi sienos, 1970 m. pripažino jos neliečiamumą.[3]
1990 m. susivienijusi Vokietija ir Lenkija patvirtino šią poziciją.[1]