Obolas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Obolas – sidabrinė senovės Graikijos moneta, lygi 1/6 drachmos. Klasikiniuose Atėnuose obolą sudarė 8 chalkai ('varinės monetos'). Du obolai sudarė diobolą.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pagal Plutarchą Sparta turėjo geležinių obolų, sudarytų iš 4 chalkų. Obolas buvo ir masės vienetas. Senovės Graikijoje obolas sudarė 1/6 drachmos, t. y., apie 0,5 g. Senovės Romoje jis buvo apibrėžtas kaip 1/48 Romos uncijos (0,57 g), bet kaip moneta nebuvo leidžiamas.
Žodis obolas (lot. obolus) kilęs iš gr. obolos 'vinis', panašiai kaip gr. obelos 'iešmas'. Pradžioje obolai buvo vario ar bronzos lydinėliai
- Lukanijos obolas (maždaug 425-350 m.p.m.e). Skersmuo 21 mm, masė 7,33 g.
- Sidabrinis Apulijos obolas (maždaug 250-225 pr. m. e.). Masė 6,86 g.
- Sidabrinis Atikos obolas (apie 449 pr. m. e.).
- Sidabrinis Stymfalijos obolas (maždaug 370-350 pr. m. e.).