Moldavijos kunigaikštystė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Moldavijos kunigaikštystė (rumun. Principatul Moldovei, Ţara Moldovei, turk. Boğdan) − 1359−1861 m. valstybė, egzistavusi Moldovos upės baseino žemumoje. Jos valdytas regionas bendrai vadinamas Moldavija (plačiąja prasme). Kultūriškai ir istoriškai buvo glaudžiai susijusi su kita Dunojaus kunigaikštyte – Valakija, taip pat su Transilvanija.
Trumpi faktai
Цѣра Молдовей/Ţara Moldovei Moldavijos kunigaikštystė | |||||
Osmanų imperijos vasalė (1514-1859) | |||||
| |||||
| |||||
Moldavija (oranžinė) 1483 m. | |||||
Sostinė | Siretas 1359−1385, Sučava 1385−1572, Jasai 1572−1861 | ||||
Kalbos | moldavų[1][2][3][4] | ||||
Valdymo forma | Monarchija | ||||
Moldavijos kunigaikščiai | |||||
1346–1353 (pirmas) | Dragošas | ||||
1859–1862 (paskutinis) | Aleksandras Jonas Kuza | ||||
Era | Viduramžiai | ||||
- Įkūrimas | 1346 m., 1346 | ||||
- Susijungimas su Valachija | 1859 m. | ||||
Plotas | |||||
- 1457 | 97 000 km² | ||||
Gyventojai | |||||
- XV a. | 250 000 - 600 000 | ||||
Uždaryti
Nuo 1388 m. iki 1565 m. Moldavijos sostinė buvo Sučava. Iš čia sostinė perkelta į Jasus, kurie Moldavijos sostine liko iki Rumunijos karalystės įkūrimo 1861 m.