Lyginiai ir nelyginiai skaičiai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Lyginiai skaičiai (arba poriniai skaičiai) – sveikieji skaičiai, kurie be liekanos dalinasi iš 2.[1] Šių skaičių gale visada būna šie skaitmenys: 0 , 2, 4, 6, 8. Pvz.: 10, 22, 578, -6, -6540 yra lyginiai skaičiai. Pasak formalaus apibrėžimo, lyginis skaičius yra sveikas skaičius n, kuris yra užrašomas forma n = 2 k. Lyginių skaičių aibė gali būti žymima 2Z = {..., −6, −4, −2, 0, 2, 4, 6, ...}.
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Nelyginiai skaičiai (arba neporiniai skaičiai) – visi sveikieji skaičiai, kurie nesidalija iš 2[1] (arba, kitaip tariant, dalinasi su liekana). Šių skaičių gale visada būna skaitmenys: 1 , 3, 5, 7, 9. Pvz.: 1, 3, 25, 549; -1, -13, -90645 yra nelyginiai skaičiai. Pasak formalaus apibrėžimo, nelyginis skaičius yra sveikas skaičius n, kuris yra užrašomas forma n = 2 k + 1. Lyginių skaičių aibė gali būti žymima 2Z + 1= {..., −5, −3, −1, 1, 3, 5, ...}.
Lyginiais arba nelyginiais gali būti tik sveikieji skaičiai. Racionalieji skaičiai, kaip , , bei iracionalieji skaičiai, kaip π, , yra nei lyginiai, nei nelyginiai.
Dvejetainėje skaičiavimo sistemoje visi lyginiai skaičiai baigiasi nuliu, o nelyginiai - vienetu. Taip pat yra visose skaičiavimo sistemose, kurių pagrindas yra lyginis skaičius: jei paskutinis skaitmuo lyginis, tai lyginis ir skaičius. Skaičiavimo sistemose, kurių pagrindas yra nelyginis skaičius, skaičiai yra lyginiai tada ir tik tada, kai visų jų skaitmenų suma yra lyginė.