Lotaringijos karalystė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Lotaringijos karalystė – istorinė karalystė, viena iš trijų Karolingų Frankų (Romos) imperijos dalių, egzistavusi 855–959 m. Jos teritorijos užėmė dabartinės istorinius Lotaringijos, Žemutinių provincijų regionus dab. Prancūzijoje, rytų Belgijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje. Kitos Frankų imperiją sudariusios karalystės buvo Rytų Frankų karalystė, Vidurio Frankų karalystė, Italijos karalystė ir kitos.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Trumpi faktai
Lotaringijos karalystė | ||||
Frankų imperijos sub-karalystė | ||||
| ||||
Lotaringijos karalystė (violetinė) 855 m. | ||||
Sostinė | Mecas | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Vidurio Frankijos padalinimas | 855 m., 855 | |||
- Padalinimas | 959 m. | |||
Uždaryti
Nuo 903 m. karalystė be svetimšalių karalių turėjo ir vietinius kunigaikščius, o nuo 939 m. inkorporuota į Šventąją Romos imperiją ir vadinama kunigaikštyste.