Kepinys
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kepinys – bendras konditerinų maisto gaminių, kepamų arba gaunamų ekstruzijos būdu pavadinimas.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kepiniams pagaminti reikia miltų, kiaušinių, riebalų, cukraus, druskos ir įvairių maisto priedų. Pagaminta tešla kepimo metu labai pakeičia savo išvaizdą ir skonį. Nuo didelio karščio jos baltymai susitraukia, todėl gaminys sustangrėja. Riebalai išsilydo ir vienodai pasiskirsto kepinyje. Krakmolas virsta dekstrinu, kurį organizmas gali pasisavinti tik tada, kai jis burnoje, gausiai suvilgytas seilių, virsta gliukoze. Ne tik krakmolą, bet ir riebalus, baltymus organizmas geriau virškina, kai jie gerai gerai suvilgomi seilių. Todėl reikalaujama, kad kepiniai, kaip koncentruotas maistas, patys mažai turėdami vandens, būtų purūs, nes tik tokius kepinius valgant seilės gali pakankamai gerai suvilgyti.
Įvairios kėlimo medžiagos kepinius daro purius. Vienos jų (mielės) šilumoje dauginasi, kitos (soda, potašas, amonis, purikliai ir kt.) karštyje skaidosi. Ir vienos ir kitos gamina dujas, kurios, kepimo metu iš tešlos garuodamos, kartu su vandens garais ją išpurena.
Kepimo purumas priklauso ir nuo tinkamo tešlos paruošimo – nuo to, kiek gaminimo metu į tešlą patenka oro. Todėl, norint iškepti gerą kepinį, reikia rūpestingai atlikti visą jo gaminimo procesą.
Smulkių kepinių masė būna ne didesnė kaip 250 g. Pvz., sausainiai, smulkios bandelės, duonelės ir kt.