Italijos karalystė (viduramžiai)
From Wikipedia, the free encyclopedia
Italijos karalystė − istorinė karalystė, egzistavusi dabartinėje šiaurės Italijoje 774−1806 m. Didžiumą savo istorijos ji sudarė dalį didesnės imperijos. Ankstyvuoju laikotarpiu ji buvo valdoma kaip viena Frankų imperijos dalių, po 888 m. tapo suvereni (nors nominaliai išliko imperijos dalimi), o nuo 962 m. tapo Šventosios Romos imperijos dalimi. Tuo metu jai dar prigijo pavadinimas Imperinė Italija (vok. Reichsitalien)
Trumpi faktai
lot. Regnum Italiae Italijos karalystė | ||||
Frankų imperijos sub-karalystė (iki 888) Šventosios Romos imperijos karalystė (nuo 962) | ||||
| ||||
Italijos karalystė (rausva) 855 m. | ||||
Sostinė | Pavija | |||
Kalbos | Lotynų kalba | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Italijos karaliai | ||||
781-810 (pirmas atskiras) | Pepinas Longobardas | |||
1792-1806 | Imperatorius Pranciškus II | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Prijungimas prie Frankų imperijos | 774 m., 774 | |||
- Šventosios Romos imperijos žlugimas | 1806 m. | |||
Uždaryti