Inkų imperija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Inkų valstybė (keč. Tauantinsuju, Tawantinsuyu, isp. Tahuantinsuyu, 'Keturių dalių žemė' [1]) – valstybė (imperija), egzistavusi Pietų Amerikoje nuo 1437 m. iki 1572 m.
Trumpi faktai
keč. Tawantinsuyu Tauatinsujus | ||||
nebėra | ||||
| ||||
Sostinė | Kuskas | |||
Valdymo forma | sudievinta absoliutinė monarchija | |||
Sapa Inka | ||||
1438–1471 | Pačakutis (pirmasis) | |||
1532–1533 | Atahualpa (paskutinis) | |||
Era | Naujieji laikai | |||
- Įkūrimas | 1437 m. | |||
- Užkariavimas | 1572 m. | |||
Uždaryti
Šiuo laikotarpiu prie inkų valstybės buvo prijungta (užkariavimais arba taikios asimiliacijos būdu) didelė žemyno vakarų dalis Andų kalnuose. 1533 m. ispanų konkistadoro Fransisko Pisaro (Francisco Pizarro) įsakymu nužudžius valdovą Ataualpą (Atahualpa), prasidėjo inkų pasipriešinimas, trukęs iki 1572 m., o po to – ispanų dominavimas.
Oficiali valstybės kalba buvo kečujų,[2] tačiau buvo vartojama ir daugybė vietinių kalbų.