Greičio ribojimas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Greičio ribojimas – saugaus eismo priemonė, kuria keliuose yra nustatomas saugus leistinas maksimalus greitis transporto priemonėms.[1] Greičio limitas įprastai rodomas ženklais ir matuojamas kilometrais per valandą arba myliomis per valandą. Transporto priemonių greičio ribojimo taisyklių laikymąsi prižiūri šalių policijos tarnybos. Kai kuriose šalyse greičio ribojimų nėra, pavyzdžiui, didelėje dalyje autobanų Vokietijoje.[2]
Pirmieji greičio ribojimai 10 mi/val (16 km/val) buvo įvesti 1861 m. Jungtinėje Karalystėje.[3]
2018 m. didžiausias oficialus greičio ribojimas buvo JAE – 160 km/val.[4]
Viena pagrindinių priežasčių greičio ribojimui keliuose yra siekis didinti kelių saugumą bei mažinti žuvusių eismo dalyvių skaičių. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, greičio keliuose ribojimas yra viena iš priemonių žūčių keliuose mažinimui.[5] 2021 m. pasaulyje žuvo 1,3 milijonas žmonių nuo eisme įvykusių avarijų.[6] Tam tikrais atvejais gali būti ribojamas ir minimalus greitis keliuose.
Taip pat viena iš greičio ribojimų priežasčių gali būti šalių noras sumažinti aplinkos taršą nuo transporto naudojimo. Vokietijoje 2021 m. buvo siūlomas įvesti visuotinis 130 km/val greičio ribojimas, taip siekiant sumažinti teršalų išmetimą ir aplinkos taršą.[7] Taip pat kai kurios šalys miestuose įvedė 30 km/val greitį, taip pat norint kovoti su klimato tarša bei triukšmu.[8]
Lietuvos kelių policija naudoja įvairias priemones saugaus greičio keliuose reguliavimui ir fiksavimui. Šios priemonės yra rankinės, automatinės, taip pat įrengiamos patrulių automobiliuose.[9]