Grandininė linija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Grandininė linija (GL) – plokščia transcendentinė kreivė, kurios formą homogeniniame gravitaciniame lauke įgauna lanksti, netąsi, vienalytė sunki grandinė su įtvirtintais galais. Angl. k. GL yra catenary curve – pavadinimas, kilęs iš lotyniško žodžio „catena“ – grandinė.
Lygtis Dekarto koordinatėse:
(1)
Taškas (0,) – vadinamas viršūne, ašis - direktrise. Matematines GL savybes pirmą kartą ištyrė Robert Hooke (1670)[1], o jos matematinę lygtį, praktiškai vienu metu, išvedė Gotfridas Leibnicas[2] , Christiaan Huygens[3] ir Johannu Bernoulli 1691-iais metais [4]. GL ir su ja susijusios kreivės yra naudojamos architektūroje ir inžinerijoje, tiltų ir arkų dizainuose.