Didžioji gatvė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Didžioji gatvė – viena seniausių Vilniaus senamiesčio gatvių, jungiančių Valdovų rūmus ir Vilniaus rotušę.
Didžioji gatvė | |
---|---|
Didžioji g. ties rotuše ir jos aikšte | |
Gyvenvietė | Vilnius |
Ilgis | 0,6 km |
Pradžia | Piatnickajos cerkvė |
Pabaiga | Jono Basanavičiaus aikštė |
Miesto dalys | Vilniaus senamiestis |
Prasideda nuo Jozefo Franko namo ir Piatnickajos cerkvės ir veda iki Vilniaus rotušės, susiliedama su Rotušės aikšte, užsibaigia už Rotušės stovinčia Šv. Kazimiero bažnyčia bei Abramavičių rūmais, kuriuose buvo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija. Toliau Didžioji gatvė pereina į Aušros Vartų gatvę.
Didžiosios gatvės puošmena – Rotušė, kuri pagal padavimą iškilo toje vietoje, kur kunigaikščio Algirdo laikais buvo nukirsdinti septyni pranciškonų kankiniai.[1]
Gatvėje stovi jėzuitų Šv. Kazimiero bažnyčia ir vienuolynas-profesų namai, 3 cerkvės – Piatnickajos, Šv. Nikolajaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė bei Prisikėlimo cerkvė, kurios pastatas su restauruotu gotikiniu fasadu perduotas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.[2][3][4][5]
1522 m. Didžiosios g. 19 name Pranciškus Skorina išspausdino pirmąją spausdintinę knygą LDK teritorijoje.[2][3][4]
Nuo 1598 m. Didžioji gatvė kartu su Pilies gatve vadinta Didžiąja Pilies gatve.[2][3][4] Sovietmečiu Didžioji su Pilies ir Aušros Vartų gatvėmis vadinta Maksimo Gorkio gatve.[6]