Darbininkai iš Rytų
From Wikipedia, the free encyclopedia
„Darbininkai iš Rytų“ (vns. vok. Ostarbeiter) – apibrėžimas, priimtas Trečiajame Reiche apibūdinimui žmonių, išgabentų iš Rytų Europos šalių siekiant išnaudoti juos kaip nemokamą ar menkai apmokamą darbo jėgą[1] (1942–1944 m.). Vokietijos oficialūs asmenys (tarp jų ir tiesioginis termino autorius Hermanas Geringas) šiuo žodžiu pažymėdavo prievartinį darbą atliekančius asmenis, kilusius iš tų Rytų Europos šalių, kurios tapo sovietinėmis iki 1939 m. rugsėjo 17 d.
Egzistuoja ir kitas prasminis termino aiškinimas ir vartojimas: remiantis publikacijomis[1], šiuo terminu sovietų valdžia ir visuomenė apibūdindavo visus iš Trečiojo Reicho vokiečių valdžios deportuotus asmenis siekiant išnaudoti juos kaip darbo jėgą.